Psichologas     

Psichologas nėra tavo priešas
Psichologinės pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi aplinkos lopšelyje-darželyje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir mokytis, aktyviai bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

Psichologu lopšelyje-darželyje dirba

Informacija

Psichologas darželyje vertina vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, vaiko brandumą mokytis pagal ugdymo programas. Bendradarbiaudamas su kitais specialistais (mokytojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, socialiniu pedagogu) siekia sukurti ugdytiniams palankias sąlygas vystytis. Svarbus psichologo darbe ir bendradarbiavimas su tėvais (globėjais). Vaiko gyvenimas neapsiriboja vien darželiu, todėl psichologas teikia rekomendacijas apie sunkumų turintį vaiką ne tik mokytojams bet ir tėvams (globėjams).

Psichologo asistento funkcijos:
1. Įvertina vaiko raidos lygį ir ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, vaiko brandumą mokytis pagal ugdymo programas;
2. Bendradarbiauja su mokytojais (auklėtojais), specialiuoju pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu ir kitais su ugdytiniu dirbančiais specialistais, numatant ugdymo tikslų ir uždavinių
pasiekimo būdus, dirba specialiojo ugdymo komisijoje;
3. Konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius ugdytinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais;
4. Rengia individualias rekomendacijas ugdytinio psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi problemoms spręsti;
5. Inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų bei veiksmingiau ugdyti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius ugdytinius;
6. Dalyvauja formuojant teigiamą ugdymo įstaigos bendruomenės požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius ugdytinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais;
7. Šviečia ugdymo įstaigos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
8. Renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų ugdytinių problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su ugdymo įstaigos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, psichikos sveikatos centrais, policija ir kt.), bei atlieka mokinių veiklos ir elgesio pamokų metu stebėseną;
9. Teikia informaciją apie ugdytinius, turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, susijusioms su šių auklėtinių ir mokinių ugdymu, gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;
10. Atlieka aktualius psichologinius tyrimus atsižvelgdamas į ugdymo įstaigos bendruomenės poreikius;
11. Dalyvauja kuriant rengiamas (aprobuojamas) ugdytinio psichologinio vertinimo  metodikas, mokslo ir studijų institucijų vykdomus projektus;
12. Tvarko ir pildo savo darbo dokumentus;
13. Vykdo lankomumo apskaitą;
14. Derina su mokyklos direktoriumi bei mokytojų taryba metinės veiklos prioritetus ir pagal juos rengia savo veiklos programą mokslo metams;
15. Planuoja atliekamų darbų kiekį (krūvį) pagal savo turimų etatinių valandų skaičių ir derina jį su administracija;
16. Skiria pusę savo darbo laiko tiesioginiams ryšiams su psichologinės pagalbos gavėjais, likusiu darbo laiku tvarko ugdytinių įvertinimų duomenis, dokumentus, rengia rekomendacijas, prevencines programas, ruošiasi konsultacijoms, paskaitoms, tobulina profesinę kvalifikaciją. Šių darbų atlikimo vietą derina su administracija;
17. Reaguoja į smurtą ir patyčias, nedelsiant apie tai informuoti direktorių ar direktoriaus pavaduotoją ugdymui;
18. Vykdo kitus direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojo ugdymui teisėtus nurodymus, susijusius su psichologo funkcijomis.

Nebijokite padėti vaikui ir kreipkitės į psichologą:

• Kai kyla klausimų dėl vaiko raidos.
• Kai norite pasikonsultuoti dėl vaiko elgesio (vaikas konfliktiškas, nepaklusnus, elgiasi agresyviai, sąmoningai gadina daiktus, skriaudžia gyvūnus, meluoja).
• Kai nerimą kelia vaiko emocinė būsena (vaikas atrodo liūdnas, verksmingas, nenorintis bendrauti, irzlus, išsigandęs, yra labai jautrus, baikštus ar neramus).
• Kai pastebite, kad vaikas staiga pradėjo elgtis kitaip nei įprasta (pvz.: buvęs aktyvus vaikas staiga tapo itin ramus ir uždaras).
• Kai manote, kad vaikas patiria bendravimo sunkumų (sunku susirasti draugų, nenori dalyvauti bendrose veiklose, nenori ar nemoka žaisti drauge su bendraamžiais, atrodo vienišas, uždaras, drovus, stokoja pasitikėjimo savimi).
• Kai vaikas patiria mokymosi sunkumų.
• Kai kyla adaptacijos sunkumų (pvz.: vargina sunkūs rytiniai atsiskyrimai, pastebite streso simptomus).
• Kai vaikas išgyvena krizinius – traumuojančius įvykius (pvz.: artimojo netektis, tėvų skyrybos, gyvenamosios vietos ar darželio pakeitimas, patirta fizinė ar psichologinė prievarta).
• Kai jums rekomenduoja kiti specialistai kreiptis psichologo pagalbos.
• Kai norisi pasitarti ir pasikalbėti apie savo atžalų psichologinę gerovę.

Dokumentai

Psichologo pranešimai